Rasos Taurinskaitės akvarelės paroda „GYVA kūno istorija“

Nuo 2025 m. rugpjūčio 25 d. Klaipėdos m. savivaldybės I. Kanto viešosios bibliotekos Meno skyriuje, J. Janonio g. 9, kviečiame aplankyti Rasos Taurinskaitės akvarelės parodą „GYVA kūno istorija“.
Parodos atidarymas 2025 m. rugpjūčio 25 d., pirmadienį, 17.00 val.

Paroda eksponuojama iki 2025 m. rugsėjo 11 d.

„Gyva kūno istorija" – tai kelionė į savo vidų. Ne anatomijos vadovėlio tikslumu, o imanentiniu žemėlapiu, kuriame vietoj kraujagyslių pažymėti jausmai. Tarsi I. Kanto idėjos apie žmogų kaip savarankišką, bet neatsiejamą visumos dalį, ši paroda įkūnija mintį, kad visi kūno elementai – lygiai svarbūs, kiekvienas savitas, su savo paskirtimi ir kalba.
Šioje parodoje kviečiu įsižiūrėti ne į tai, kaip kūnas atrodo, bet kaip jis jaučiasi. Kaip jis šnabžda, ko jis prašo, ką išgyvena, ir kaip mes jį girdime.
Vien mintis, kad kūnas savyje nešioja istorijas, pastūmėjo mane į rankas paimti akvarelę. Baigusi dizaino studijas apie grynuosius menus nė negalvojau, bet šis vidinis minčių narpliojimas, noras pažvelgti į kūną kitaip, padėjo man išgirsti menininkę savyje.
Mintis gilintis į šią temą sustiprėjo dėl mano pačios sveikatos iššūkių. Suvokiau, kad kiekvienas žmogus vienaip ar kitaip kenčia – vieni gyvena su regos silpnėjimu, kiti – su žiemos peršalimais ar tyliu emociniu nuovargiu. Tai tapo raktu į supratimą, kad kūnas ne tik funkcionuoja, bet ir kalba. O aš noriu padėti jį išgirsti.
Mano darbuose širdis tampa visatos centru, kepenys – švytinčiu laivu, kasa – fermentų galaktika, o plaučiai – įkvėpimo medžiais, įsišaknijusiais diafragmos jūroje. Tai ne anatominiai piešiniai, o sielos kraštovaizdžiai, įrašyti žmogaus kūne. Kiekvienas darbas prasideda nuo minties apie konkretų vidaus organą, jo formą, spalvą, funkciją, jausmą. Studijuoju anatomiją, žiūriu, kaip žmogaus vidaus organai atrodo, o tada permąstau – ką vienas ar kitas organas jaučia? Su kuo man jis asocijuojasi? Kokiomis spalvomis jis man kalba?
Dažnai kūrybos procese remiuosi Lise Bourbeau filosofija, kur teigiama, kad kiekvienas organas turi savo emocinę žinutę. Širdis kalba ilgesiui, kepenys – pykčiui, žarnynas – paleidimui, kasa – švelnumui sau. Tai padeda kurti pasakojimą, kuriame menas tampa terapija.
Mano tikslas, kad žmogus per meną pažintų save ir patikėtų savo jėgomis. Kad nukreiptų mintis į pozityvią perspektyvą, į vidų, kuriame gyvena ne skausmas, o gyvybė. Mano paveikslai – tai ne prisiminimai apie sugriuvusį, pažeistą vidų, bet vizijos, kurios gydo. Vizualūs pasakojimai, siūlantys pamatyti save kitaip – kaip gražią, gyvą, jautrią visatą, kurioje mintys materializuojasi ir kuria sveikatą.
„Gyva kūno istorija" – tai kvietimas pažinti savo vidų per grožį, spalvą ir simbolį. Ne per skausmą, bet per švelnumą. Ne per diagnozę, o per kūrybinį ryšį.
Tai paroda apie tave – apie tavo kvėpavimą, tavo pulsą ir tą tylų vidinį pasaulį, kurį tavo kūnas vis bando išreikšti, tik dažnai lieka neišgirstas.
Kviečiu susitikti su savimi – jautriai, giliai, spalvotai. Į kelionę, kurioje kūnas tampa gidu, o menas – tavo vidinio pasaulio balsu.

(Parodos autorė – Rasa Taurinskaitė, „Gyva Body Tales“ kūrėja)

https://www.facebook.com/events/1984610038951297